Nusprendę auginti žieminius rapsus, turėtume žinoti ne tik tai, kada rapsai žydi ir kada jie nuimami, bet ir tai, kokie mitybos reikalavimai yra rapsams, taigi, koks yra rapsų tręšimas, tręšimas prieš sėją, pavasarinis tręšimas ir kas patręšti rudenį. Taigi patikrinkime rapsų poreikį papildomoms maistinėms medžiagoms, pažiūrėkime, kokios rapsų trąšos yra geriausios ir kada atliekamas rapsų tręšimas.
Jei ieškote daugiau patarimų ir informacijos, skaitykite čia surinktus straipsnius apie augalų tręšimą.
Rapsų tręšimas - rapsų maistinių medžiagų poreikis
Rapsų paklausa - ką verta žinoti
Žieminių rapsų auginimas nėra pats sunkiausias, jei tik rūpinamės mitybos poreikiais. Tręšiantys rapsai mums labai padės užtikrinti, kad derlius būtų stabilus ir pasiektų didžiausią dydį. Štai kodėl taip svarbu išsiaiškinti, kokie yra rapsų maistinių medžiagų poreikiai ir kaip bei kada juos tręšti.
Verta žinoti, kad žieminiams rapsams keliami labai dideli mitybos reikalavimai, ypač azoto, sieros, kalio ir boro. Tai visiškai kitoks reiškinys, nes kitose kultūrose šių ingredientų paklausa nėra tokia didelė. Netgi galima teigti, kad rapsai iš dirvožemio sugeba pasiimti iki trijų kartų daugiau maisto medžiagų nei kiti grūdai. Štai kodėl taip svarbu tręšti azotu ir kitais elementais, reikalingais šių augalų vystymuisi.
Taip pat turėtume prisiminti, kad pavasarį ar rudenį tręšiant arba tręšiant prieš sėją, tam tikrų elementų, taip pat mikroelementų ir makroelementų, t. Y. Maistinių medžiagų, dozės dirvožemyje gali skirtis. Todėl turėtume būti labai atsargūs rinkdamiesi tinkamas trąšas tam tikram augalo vystymosi etapui.
Azoto tręšimas
Vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką tinkamam rapsų vystymuisi, yra tinkamas tręšimas azotu. Labai gera daugelio žmonių rekomenduojama trąša, praturtinanti mūsų augalus azotu, fosforu, kaliu ir siera, yra „Polifoska 21“, taip pat „Lubofos“ rapsams.
Tačiau kalbant apie azoto dozes, kurias turėtume naudoti tręšdami rapsus, jas galime labai lengvai apskaičiuoti naudodami formulę. Formulė atrodo taip:
- Nn = (P * Pj) - Nmin (0 - 90 cm)
kur:
- Nn - tręšimo azotu norma, kg N / ha
- Nmin - mineralinio azoto kiekis dirvožemyje iki 90 cm sluoksnyje
- P - numanomas sėklų derlius, t / ha
- Pj - azoto suvartojimas, kg N / 1 t sėklų + atitinkamas šiaudų svoris
Naudodami šią formulę, mes galime lengvai nustatyti tinkamą azoto dozę mūsų laukuose. Paprastai azoto kiekis dirvožemyje atitinkamoje vietoje turėtų būti 40–80 kg, o skurdesniame dirvožemyje-10–40 kg. Be to, rudenį turėtume naudoti 60–80 kg N / ha. Taip pat turėtume prisiminti, kad žydėjimo laikotarpiu azoto poreikis padidėja apie 10-20%. Jei ieškote daugiau informacijos apie tai, taip pat patikrinkite straipsnis apie azoto trąšas.
Rapsų trąšos - kokias trąšas naudoti prieš sėją, kokias trąšas naudoti rudenį, o kokias tręšti pavasarį
Mitybos reikalavimai - kalcis, fosforas ir kalis
Kalcis yra labai svarbi sudedamoji dalis, kuria reikėtų pasirūpinti priešsėlio laikotarpiu. Na, kalcis leidžia mums sukurti rapsams tinkamą pH, kuris turėtų būti 6,0–7,0. Tačiau verta paminėti, kad sunkesnėse dirvose jo pH turėtų būti apie 7,0. Kita vertus, jei mūsų dirvožemyje nėra tinkamo pH, galime galvoti apie kalkinimą granuliuotomis arba miltelinėmis karbonatinėmis kalkėmis iš 5 -ojo lapo.
Kitas sprendimas - kalkinimas atliekamas po rapsų derliaus nuėmimo. Nepamirškite, kad tinkamiausias kalkinimo momentas yra griovelių stadija. Dėl šios maistinės medžiagos trūkumo substrate gali susiformuoti silpna ir sekli šaknų sistema, todėl rapsai gali būti jautrūs ligoms, o jų ankštys pradeda skilinėti.
Fosforo trąšos rapsams naudojamos prieš sėją rudenį, todėl augalo šaknų sistema vystysis tinkamai, o tai padidins atsparumą šalčiui ir palengvins maistinių medžiagų bei vandens pasisavinimą iš dirvožemio. Jau prieš sėją dirvoje turi būti min. 14 mg P.2APIE5/ 100 g, o kai norime gauti apie 4 t derlių, rekomenduojama 80-110 kg P dozė2APIE5/ ha.
Kalis absorbuojamas didžiausiu kiekiu, todėl jį reikia dažnai papildyti. Prieš sėją dirvožemyje turi būti min. 18-20 mg K.2O / 100 g, o jei norime gauti didesnį derlių, turime padidinti jo kiekį iki 140–180 kg K2O / ha. Tačiau kai dirvožemyje yra mažai maistinių medžiagų, kalio kiekį reikia padidinti 25–50%. Kalio trąšas tręšiame prieš sėją rudenį ir ankstyvą pavasarį, prieš vegetacijos pradžią.
Mitybos reikalavimai - siera ir magnis
Jei mūsų rapsai auginami dirvožemiuose, kuriuose mažai maistinių medžiagų, tada magnio tręšimas rudenį turėtų būti mūsų pagrindas. Atminkite, kad magnis, taip pat azotas ir siera yra išplaunami, todėl visą trąšų dozę geriau padalyti į 2.
Pirmasis skiriamas rudenį maždaug 15-25 kg MgO / ha, jei dirvožemio derlingumas yra mažas. Tačiau, jei jis yra gana didelis, tada tręšiama ankstyvą pavasarį, prieš tręšiant azotu. Atminkite, kad magnio trąšas turime naudoti kasmet.
Taip pat verta paminėti tręšimą siera, nes net prieš sėją tręšiant 15-20 kg / ha doze, rozetėje padaugės lapų, todėl augalas geriau žiemos. Be to, rapsai nebus tokie jautrūs ligoms. Taip pat atliekamas pavasarinis tręšimas.
Žieminiai rapsai - žieminių rapsų auginimas ir mikroelementų įtaka
Mikroelementų įvedimas į augalus turi labai teigiamą poveikį, nes turi įtakos tręšimo poveikiui. Be to, jei augalas yra pilnas mikroelementų, galime būti tikri, kad fiziologinės funkcijos, atsakingos už kontrolę ir reguliavimą, veiks tinkamai.
Todėl rapsus reikia patręšti lapais manganu ir boru, o vėliau molibdenu. Tada įvedamas cinkas, varis ir geležis. Atminkite, kad jei pavasarį augalui pritrūks boro, jo šaknų sistema nesivystys tinkamai.
Jei tinkamai naudojame cinką, varį ir geležį, augalas yra atsparesnis ligoms, geriau atlieka fotosintezę ir turi gerai išvystytą hormonų ir azoto pusiausvyrą. Kita vertus, molibdenas yra atsakingas už augalo atsinaujinimą po žiemos, o geležis daro jį atsparų ligoms. Verta prisiminti, kad reguliarus tręšimas padeda užtikrinti teisingas maistinių medžiagų proporcijas dirvožemyje.