Grūdiniai kukurūzai mūsų šalyje auginami labai dažnai. Tačiau jei norime patys pradėti auginti kukurūzus grūdams, turėtume išsiaiškinti, kokie jų mitybos reikalavimai, taigi kaip veikia kukurūzų tręšimas, kokias trąšas naudoti kukurūzams ir kokios jų dozės. Taigi pažiūrėkime, ko turime nepamiršti augindami kukurūzus.
>Jei ieškote daugiau patarimų ir informacijos, skaitykite čia surinktus straipsnius apie augalų tręšimą.
Kukurūzų auginimas - kokie jo mitybos reikalavimai ir koks yra kukurūzų tręšimo tikslas
Kukurūzų tręšimas vaidina labai svarbų vaidmenį auginant šį augalą. Tas pats pasakytina ir apie kitus augalus, tiek dekoratyvinius, tiek naudingesnius, pvz., Javus. Tačiau kai kurie augalai turi didesnį maistinių medžiagų poreikį, o kiti - mažesnius, dažnai beveik nulinius.
Tačiau reikia nepamiršti, kad kukurūzai duoda labai greit derlių, todėl iš dirvožemio turi pasiimti daug vandens ir maistinių medžiagų. Taigi, jei norime, kad augalas gautų tinkamą derlių ir papildomai parodytų didelį atsparumą ligoms, tuomet svarbu žinoti augalo mitybos poreikius ir kaip tinkamai tręšti kukurūzus.
Taigi, jei mūsų derlius yra apie 1 tona grūdų, tai kukurūzai gali užimti apie 30 kg N, 30 kg K2O, 12 kg P.2APIE5, 10 kg MgO, 10 kg CaO ir 4 kg S. Be to, nedideliais kiekiais taip pat imamas manganas, varis, molibdenas, boras ir cinkas. Taip pat verta žinoti, kad didžiausią įtaką derliui turi azotas, kuris lemia, kiek riebalų, krakmolo ir žalios ląstelienos bus grūduose. Savo ruožtu kalis ir fosforas veikia baltymų aminorūgščių sudėtį ir vandens trūkumą.
>Taip pat verta žinoti, kad kukurūzai turėtų turėti tinkamą dirvožemio pH, kuris, esant sunkiam ir vidutiniam dirvožemiui, svyruoja nuo 6,0 iki 7,0, o lengvų - nuo 5,5 iki 6,0. Tačiau, jei reikia koreguoti pH, dirvą reikia kalkinti magnio kalkėmis. Ar planuojate auginti kukurūzus? Patikrinkite ir jūs šis straipsnis apie sėjamąsias kukurūzų sėklas.
Kokias trąšas pasirinkti kukurūzams ir kokios jų dozės - azoto, fosforo ir kalio
Mineralinis tręšimas - tręšimas azotu
Mineralinio tręšimo atveju turėtume turėti omenyje, kad jis turėtų būti atliekamas remiantis dirvožemio ir jame esančių virškinamų maistinių medžiagų kiekio analize. Be to, mes taip pat turime atsižvelgti į pasėlių dydį.
Tręšimas azotu prasideda pavasarį prieš sėją. Tręšimas prieš sėją naudojamas 50–70% visos dozės, nes pradiniame vystymosi etape kukurūzai vystosi gana lėtai. Tam galite naudoti daugiakomponentes trąšas, pvz., „Polidap“ arba kukurūzų tręšimą karbamidu, kalcio amonio salietra arba amonio salietra.
Kita azoto dalis naudojama viršutiniam padažui, kai pasirodo 4-6 lapai. Tada mineralas yra prieinamas augalams prieš žydėjimą iki burbuolių gamybos, kai jis labai intensyviai absorbuojamas. Čia taip pat rekomenduojama kukurūzus patręšti karbamidu, nes amonio salietra gali pažeisti augalus.
Daugelis žmonių mieliau didžiąją dalį azoto dozės skiria tręšimui prieš sėją, o specialistai labiau rekomenduoja paskirstyti dozes. Tai labai svarbu, ypač kai auginame labai didelio derliaus potencialo veisles, kurios geriau auga, kai išberiame paskirstytas trąšų dozes. Tada jų derlius yra didesnis.
>Mineralinis tręšimas - tręšimas kaliu ir fosforu
Auginant kukurūzus svarbų vaidmenį atlieka ne tik azotas. Taip pat verta prisiminti apie tręšimą kaliu ir fosforu, kurių naudojimo terminas priklauso nuo dirvožemio tipo planuojamoje kukurūzų auginimo vietoje. Todėl sunkiuose dirvožemiuose žiemos arimui rekomenduojama tręšti rudenį, o lengvose-prieš sėją auginti pavasarį.
Tačiau atminkite, kad nepriklausomai nuo dirvožemio tipo, mes labai atsargiai sumaišome trąšas su viršutiniu mūsų dirvožemio sluoksniu. Taip pat teigiama, kad šiais laikais sėjamosios yra tokios specializuotos, kad leidžia tręšti šaknų sistemos vystymosi vietoje.
Tokia sistema labai naudinga tręšiant mažo judrumo komponentais, pvz., Fosforu. Tai neabejotinai teigiamai veikia maistinių medžiagų vartojimo efektyvumą, be to, tokia didelė trąšų dozė nenaudojama.
Organinis ir lapų tręšimas
Organinis tręšimas - tręšimas mėšlu, skystu mėšlu ir srutomis
Jei galvojame, kokias trąšas pasirinkti kukurūzams, turėtume turėti omenyje, kad jei nežinome konkretaus atskirų maistinių medžiagų pasirinkimo, daugiakomponentės trąšos, tokios kaip „Polidap“, mums bus naudingos. „Polidap“ yra daugiakomponentė trąša, kurią galima įsigyti už labai prieinamą kainą ir kuri atitinka visus kukurūzų mitybos poreikius.
Be tręšimo tokiomis sudedamosiomis dalimis kaip azotas, kuris skiriamas labai didelėmis dozėmis, taip pat fosforo ir kalio, turime nepamiršti tręšti savo augalo organinėmis trąšomis, nes kukurūzai labai gerai reaguoja į tokį tręšimą ir nėra jokių problemų maistinių medžiagų įsisavinimas būtent iš organinių trąšų.
>Todėl kaip organines trąšas galime naudoti mėšlą, skystą mėšlą ir srutas, nepamiršdami parinkti tinkamų šių trąšų dozių. Pavasarį naudojamas skystas mėšlas ir srutos, o rudenį mėšlas arba srutos yra geresnis pasirinkimas.
Lapų tręšimas - purškimas karbamidu
Be to, kad kukurūzai tręšiami dirvožemyje, negalime pamiršti apie lapų tręšimą, kuris yra labai efektyvus. Žinoma, šis metodas nėra būtinas, tačiau kai norime, kad mūsų augalai būtų geriausios formos, tuomet verta purkšti karbamido.
Ir tik šiam tręšimo būdui labai tinka 6% karbamido tirpalas su mikroelementais ir magnio sulfato pridėjimas. Kukurūzus patręšti karbamidu purškiant karbamidu yra labai svarbu, ypač tada, kai dirvoje yra sausra ar per daug drėgmės, kai augalai turi problemų sugerti maistines medžiagas iš dirvožemio.
Todėl, nusprendę auginti kukurūzus, turėtume prisiminti, kad augalų tręšimas atliekamas teisingai, nes tik tada trąšos augalus paveiks taip, kaip turėtų. Priešingu atveju galime tik dar labiau pakenkti visam kukurūzų vystymuisi.